Jei gyvenat name (ne bute) ir iš čiaupo teka vanduo, kuris labiau primena kalkių sriubą nei švarų šaltinį – sveiki atvykę į kietojo vandens klubą. Toks vanduo ne tik palieka baltus dryžius ant čiaupų ar stiklinės sienelės duše, bet ir tyliai naikina jūsų buitinę techniką. Skalbyklė, boileris, kavos aparatas – viskas su laiku pradeda veikti kaip pagiringas robotas. O tada į sceną žengia vandens minkštinimo filtrai.
Tik ne tas mažytis, kuris montuojamas po kriaukle ir vos ką pakeičia. Kalbam apie rimtą filtrą – tą, kuris montuojamas rūsyje ir valo vandenį visam namui. Jis stovi kaip tylus sargas prie įvado ir neleidžia kalkėms siautėti. Bet kaip jis ten atsiranda? Kas išvis dedasi toje rūsio operacijoje?
Pirmas žingsnis: kur tavo vandens įvadas?
Montavimas visada prasideda nuo žvalgybos. Reikia žinoti, kur name ateina pagrindinė vandens linija – paprastai tai kažkur rūsyje arba katilinėje. Ten dažniausiai būna ir bendras vandens skaitiklis, uždaromasis vožtuvas (kraniukas) ir, jei pasisekė, šiek tiek laisvos vietos.
Į tą vietą ir montuojamas filtras. Kodėl? Nes reikia, kad prieš bet kokius šildytuvus, boilerius ar kriaukles, vanduo jau būtų išvalytas. Kitaip tariant, filtrui tenka būti pirmuoju gynybos linijos kariu.
Pats filtras: monstras ar technologijos stebuklas?
Įrenginys nėra mažas. Jis susideda iš dviejų pagrindinių dalių: dervų kolonos ir druskos talpos. Dervų kolona yra ta, kuri daro magiją – per ją perbėga vanduo, o specialios dervos sugaudo kalcio ir magnio jonus, mainydamos juos į natrio jonus. Rezultatas? Minkštas, draugiškas vanduo.
Druskos talpa – tai vieta, kur dedasi speciali tabletinė druska. Ji reikalinga regeneracijai – kai dervos „pavargsta”, sistema jas praplauna druskos tirpalu ir atgaivina. Viskas vyksta automatiškai, dažniausiai naktį. Jūs apie tai net nesužinot, kol nepritrūksta druskos.
Reikia elektros ir nuotekų
Šitas filtras nėra pasyvus – jam reikia elektros. Ne tiek daug, kaip šaldytuvui, bet vis tiek turi būti rozetė netoliese. Taip pat labai svarbu turėti kur nuleisti nuotekas – per regeneraciją išvalytas „blogasis” vanduo turi kur nors ištekėti, dažniausiai į kanalizaciją. Jei nėra kanalizacijos taške – teks galvoti apie siurblį arba gręžti į grindis.
Vamzdynų žaidimas: T formos pajungimai
Kai jau aišku, kur stovės filtras, atėjo laikas vamzdynų operacijai. Vandentiekio vamzdis perkerpamas, įmontuojama T formos jungtis, kuri veda į filtrą. Išėjimas iš filtro jungiamas atgal į likusią sistemos dalį. Dar svarbu – apeinamoji linija (angliškai bypass) su trimis kraniukais. Jos dėka galima bet kada atjungti filtrą nuo sistemos, pvz., jeigu reikia jį aptarnauti ar laikinai išjungti.
Skamba kaip rimtas reikalas? Ir yra. Bet dažniausiai tai padaro specialistai – vandentiekio meistrai, kurie žino, kur galima, o kur negalima gręžti. Tačiau jei esi nagingas ir mėgsti iššūkius – yra žmonių, kurie tokius filtrus susimontavo patys. Su „YouTube“, šiek tiek druskos, ir daug kantrybės.
Ir ką, viskas?
Na, beveik. Po montavimo svarbu viską gerai praplauti. Dervos turi būti išskalautos prieš naudojimą, kitaip į vandens sistemą gali patekti smulkių dalelių. Tada nustatomas vandens kietumas (paprastai filtrai turi testavimo rinkinį arba parametrą reikia įvesti į valdymo kompiuteriuką), ir viskas – filtras pradeda dirbti.
Ir štai – nuo šiol kiekvieną rytą prausiesi ne su „kalkėmis“, o su švelniu, išlepintu vandeniu. Skalbyklė nustoja burbėti, kavos aparatas verdą skanų espresso, o virdulys… jis lieka švarus net ir po mėnesio. Magija? Ne – tiesiog tinkamai sumontuotas filtras.
Aišku, kartą per mėnesį tenka papildyti druską. Bet tai – mažiausia kaina už patogų gyvenimą be kalkių.