Bet kurie automatikos įrenginiai susideda iš daugelio atskirų konstrukcinių arba scheminių automatikos komponentų. Kiekvienas tų komponentų vykdo tam tikrą užduotį, susijusią su pakeitimu energijos, gautos iš prieš jį einančio komponento, bei perdavimu tos energijos po jo einančiam komponentui. „Relpol” automatikos komponentai – tai konstruktyviai užbaigti įrenginiai, vykdantys nustatytas savarankiškas funkcijas gavus (informacijos) signalą automatinio valdymo ir kontrolės sistemose.
Automatikos komponento schema
Vaizduojant schematiškai, automatikos komponentas galėtų būti kaip stačiakampis, į jį įeinanti rodyklė galėtų būti žymima x, o išeinanti – y. Tai reikštų, kad automatikos komponentui paduodama energija x, po jos apdorojimo išėjime atsiranda energija y. Kartais yra reikalaujama, kad automatikos komponento išėjimo energija y būtų didesnė už įėjimo energiją x. Tokiu atveju į automatikos komponentą įvedama papildoma energija z (schemoje rodyklė z būtų nukreipta į automatikos komponentą iš viršaus). Akivaizdu, kad papildomos energijos turėjimas padidina įėjimo energiją x iki didelės išėjimo energijos y.
Energijų x ir y dydžiai gali būti elektriniai, pavyzdžiui, įtampa, srovė, varža, ir neelektriniai, pavyzdžiui, spaudimas, temperatūra, maišymas, greitis. Dažniausiai naudojami elektriniai automatikos komponentai, t.y. tokie, kurių energijų x ir y dydžiai yra elektriniai. Žinoma, praktikoje yra naudojami ir tokie neelektriniai automatikos komponentai: hidrauliniai, pneumatiniai, mechaniniai ir pan.
Automatikos komponentų charakteristikos turi įtakos savybėms automatikos sistemų, kurios ir yra sudarytos iš automatikos komponentų. Automatikos komponentų savybių išmanymas yra būtinas tam, kad būtų teisingai analizuojamas įrenginių ir schemų darbas. Esminiai tokių įrenginių rodikliai, charakterizuojantys jų darbą, yra tikslumas, jautrumas, inertiškumas ir pan.
Automatikos ir telemechanikos schemos
Kompleksai skirtingų techninių įrenginių ir automatikos komponentų, įeinančių į sudėtį valdymo sistemų ir sujungtų elektriniais, mechaniniais ir kitais ryšiais, brėžiniuose dažniausiai vaizduojami tokiomis skirtingomis schemomis: elektrinėmis, hidraulinėmis, pneumatinėmis ir kinematinėmis. Schemos reikalingos tam, kad galima būtų susidaryti koncentruotą ir pakankamai pilną vaizdą apie bet kokio įrenginio ar sistemos sudėtį ir sudėtinių dalių ryšius.
Kiekvienos sistemos konstrukcinė dokumentacija ir elektrinės schemos skirstomos į struktūrines, funkcines, principines (pilnas), sujungimo (montažines) schemas, pajungimo, bendras, padėties ir apjungimo schemas.
Struktūrinė schema išskiria funkcines dalis, jų paskirtį ir sąsajas. Funkcinė schema skirta procesų, vykstančių skirtingose funkcinėse grandyse, arba viso įrenginio charakterizavimui. Principinė schema parodo pilną ir bendrą sudėtį automatikos komponentų ir visus ryšius tarp jų. Ši schema taip pat leidžia suvokti įrenginio veikimo principą.
Pajungimo schema parodo vidinius įrenginio pajungimus. Bendra schema reikalinga tam, kad vienoje vietoje būtų matomos visos sudedamosios įrenginio dalys ir tų dalių sujungimo variantai eksploatacijos vietoje.
Apjungimo schema apjungia keletą skirtingų schemų aiškesniam įrenginio automatikos komponentų ryšių vaizdui susidaryti. Brėžiniai ir schemos yra sudaromos pagal tam tikrus reikalavimus, nurodytus kiekvienos sistemos konstrukcinės dokumentacijos standartuose.
Kiekvienas funkcinis automatikos komponentas atlieka elementarią funkciją, kuri apima informacijos gavimą, apdorojimą ir perdavimą fizikinės kilmės signalų pavidalu. Šie automatikos komponentai automatikos ir telemechanikos sistemose naudojami vienakrypčio veikimo grandinėse, t.y. grandinėse, perduodančiose signalus viena kryptimi – iš įėjimo į išėjimą.