Lietuvoje dažnam piliečiui atrodo, kad valstybė nepakankamai rūpinasi mūsų šalies miškais. Dažnai interneto erdvėje pasigirsta diskusijos, kad perkame miškus tik norėdami gauti pelno. Tačiau ar pelnas iš miško gaunamas taip lengvai. Ir ar tikrai miškai palikti likimo valiai? Šie klausimai dažnai sukelia audringas diskusijas, kuriose sunku nuspręsti kas teisus o kas ne.
Interneto erdvėse dažnai galima pamatyti ne vieną skelbimą, kuriame teigiama, kad „perkame miškus“. Tokių skelbimų tik daugėja ir visuomenėje manoma, kad perkamas miškas tik iškirtimui. O paliktais iškirstais plotais niekas nepasirūpins. Tačiau ar miško verslas toks paprastas. Tik iškirtai medieną, gavai pinigus ir lauki kol vėl galėsi kirsti.
Lietuvoje miškai skirstomi į privačius ir valstybinius. Valstybiniais miškais rūpinasi miškų urėdijos. Jos rūpinasi valstybinių miškų atkūrimu, priežiūra. Privatūs miškai yra miško savininkų ir atsakomybė, ir nuosavybė.
Miško savininkams dažnai kyla įvairių klausimų apie miško auginimo, atsodinimo ir kitus darbus. Miškų urėdijose galima gauti informacijos miškų naudojimo, atkūrimo ir kitais klausimais. Tačiau ne visi miško savininkai linkę kreiptis ir ieškoti pagalbos. Dažnas miškų urėdijos specialistas pastebi, kad privačių miškų savininkai nors ir stokoja žinių apie ūkininkavimą savo miško valdose, nelinkę ieškoti informacijos ar klausti patarimo. Ir kas čia kaltas ar santūrus lietuvio būdas ar tiesiog neprisiėmimas atsakomybės už turimą turtą? Reikia pastebėti, kad miškuose yra tikrai daug darbų, kuriuos miško savininkai privalo atlikti.
Galbūt kažkam atrodys vis dar keista šiais technologijų laikais, tačiau kiekvienas medelis vis atsodinamas rankomis. Šį darbą labai sunku automatizuoti.
Miško savininkai tuo tarpu piktinasi, kad jie sulaukia mažai pagalbos. O valstybinės institucijos tik skuba kaip juos nubausti. Taigi galima pajuokauti, kad miško savininkams pagalba yra baudžiamoji. Kai kurie miško savininkai išsigandę , kad nemokės prižiūrėti miško parduoda miško sklypus vos ne pusvelčiui.
Pastebima, kad miško savininkams susivienijus daugelį problemų galima būtų išspręsti daug greičiau ir lengviau. Juk jei miško valda nedidelė pasisamdyti techniką ar vieną kitą porą darbščių rankų kainuoja pinigus. Jei keletas miško savininkų samdytų techniką kartu, jiems pavyktų sutaupyti nemažą sumą pinigų.